Fantastika

Jūs kada nors esate svajoję nuskristi į kosmosą? Galiu drąsiai
spėti, kad taip. Juk net kai kurie mūsų tėvai buvo įsitikinę, kad 2008
metus mes sutiksime Jupiterio orbitoje. Tačiau šviesi ateitis jau,
beveik, čia pat, o fantastų pranašystės taip ir neišsipildė. Skrydžiai
į kosmosą kainuoja nežemiškus pinigus ir vargu ar per ateinančius 10
metų taip smarkiai atpigs, kad lietuvis galėtų sau leisti tokį malonumą.

Žmogus - padaras kūrybingas. Kai kurie mąsto, kaip papūga iš vieno seno anekdoto: “Jeigu ne mėsai, tai nors iškamšai”,
ir moka solidžius pinigus už savo palaikų nusiuntimą į kosmosą.
Kvailystės? Gali būti. Tačiau jeigu žmogus nori išsiveržti į kosmosą,
tai jau pats laikas susimąstyti apie labai paprastą dalyką - laidotuves
tam pačiam kosmose.

Kojom į priekį

Žmogaus
palaikų siuntimas į kosmosą - dalykas, tikrai gana keistas, ir iš pirmo
žvilgsnio netgi juokingas. Kažkas panašaus į mano ankščiau aptartą nemirtingumą.
Tačiau jeigu savo skepticizmą paslėptume kišenėje, tai pastebėtume, kad
pirmiausia, mokslinė fantastiką visai rimtai žiūri į laidotuves
kosmose, o visų antrą, tai jau vyksta dabar!!!

Galbūt dabar, kai
jūs skaitote šias eilutes, iš Žemės startuoja eilinė raketą, nešanti
“nepaprastą” krovinį - dešimčių, ar netgi šimtų, žmonių palaikus. Tai
jau nebe fantastika, tai jau verslas: papildomas dirbtinių palydovų
paleidimo pelnas, plius stimulas gamint naujas raketas. Kosmoso
kelionių kainą šiais laikais yra vis dar aukšta - apie 20 tūkstančių
dolerių už kilogramą, o “gyvas” krovinys kainuoja dar daugiau. Tam, kad
kažkiek sumažinti laidotuvių kosmose išlaidas, yra sugalvojami įvarus
būdai. Pats populiariausias būdas - kūną kremuoti, o į kosmosą siųsti
tik pelenus (sveria tik 1-2 kg).

Nežinantis žmogus laidotuvių
pasekmes įsivaizduoja taip: geležiniai karstai arba, kas labiau
tikėtina, mažos kapsulės plūduriuos visatoje tol, kol ji nesprogs. Tai
aišku gražu, tačiau draudžiama.  Reikalas tame, kad per antrąją XX a.
pusę, žmonės jau spėjo gana vaizdžiai prišiukšlinti Žemės orbitoje.
Laivų detalės, palydovų liekanos ir t.t. Todėl dabar visa tai yra labai
griežtai stebima.

Kaip vyksta kosminės “laidotuvės”? Kapsules
su pelenais yra prijungiamos prie paskutinės raketos pakopos. Dauguma
kapsulių taip ir nepalieka Žemės gravitacinio lauko. Sukdamos ratus
aplink planetą, jos ankščiau ar vėliau patenka į atmosferą ir sudega
joje, o pelenai tuo tarpu išbyra. Buvimas “tame pasaulyje” gali
užtrukti nuo 5 iki 250 metų.

Jeigu jūs nenorite būti
“krentančia žvaigžde” yra ir kitas, tačiau brangesnis, būdas -
laidotuvės Mėnulyje. Tačiau taip šiuo metų yra palaidotas tik vienas
žmogus - Eugene Shoemaker (1929- 1997), labiau žinomas, kaip  Comet Shoemaker-Levy 9
kometos atradėjas. Jis turėjo dalyvauti skrydyje į Mėnulį (?), tačiau
nesugebėjo praeiti sveikatos patikrinimo. Jo pelenai buvo įdėti į “Lunar Prospector” aparatą ir nusiųsti į mūsų vienintelį palydovą.

Faktai

Pirmasis “laidotuvių skrydis” įvyko 1997 metų balandžio 21 d. - amerikiečių raketa “Pegasas” su 24 žmonių pelenų dalelėmis pakilo į 578 km orbitą. Paskui juos į kosmosą pakilo aukščiau paminėto Eugene Shoemaker palaikai. Veliau sekė dar 30 žmonių, veliau 36, p 2001 m. rugsėjo 21 d. pakilo jau 43 ekstremalių laidotuvių ištroškę pelenai.

Beje, įdomus faktas tas, kad “Strar-Trek” kūrėjas Gene Roddenberry pageidavo, kad jo pelenai būtų išsiųsti į kosmosą, nes, pasak jo “..kitokių laidotuvių aš net neįsivaizduoju..”

Remtasi “Mirf” ir wikipedia.org

Rodyk draugams